Makroekonomika
Iš MIF SA wiki.
Turinys |
[redaguoti] Bendrai
Venantas Mačiekus - informatikos atšakos studentams Sandas
Makroekonomika - mokslas apie pasirinkimą ir jo kaštus. Reikia pripažinti, jog doc. Maldeikienė viena profesonaliausių ir labiausiai pasišventusių mūsų fakulteto dėstytojų. Rekomenduoju lankyti paskaitas. Nepasigailėsite.
[redaguoti] Literatūra
Tam, kad neišlaikyti egzamino užtenka neskaityti šio Oliver'io Blanchard'o vadovėlio (Išverstas į LT kalbą, suglaudintas, viso archyvo svoris 28 Mb) Beje, išverstasis į lietuvių kalbą vadovėlis jau pasirodė prekyboje, ISBN: 9789986165453! Akropolyje esančiame Baltų lankų knygyne vadovėlio kaina tėra apie 80 litų . VU bibliotekoje ir fakultetų skaityklose taip pat apstu makroekonomikos vadovėlių. Bendram išsilavinimui dar galiu pasiūlyti paskaityti:
[redaguoti] 2006 metų doc. dr. A. Maldeikienės egzamino klausimai
1. Makroekonomikos objektas. Ekonominės teorijos principai. Ekonominio mąstymo ypatumai. Mikroekonomikos ir makroekonomikos santykis.
2. BVP nustatymo būdai. BVP defliatorius. Nominalusis ir realusis BVP.
3. Prekių rinkos. Nacionalinių sąskaitų sistema. BVP struktūra.
4. IS priklausomybė (investicijų - taupymo ryšys). Taupymo paradoksas.
5. Pusiausvyra prekių rinkoje. Fiskalinė politika trumpuoju periodu.
6. Pinigai. Pinigų funkcijos. Pinigų rinkos. Palūkanų norma.
7. LM priklausomybė. Pusiausvyra pinigų rinkoje.
8. Bankai. Centrinis bankas. Komercinių bankų sistema. Pinigų multiplikatorius. Pinigų politika.
9. Pusiausvyra prekių ir pinigų rinkose. IS-LM modelis.
10. Fiskalinės ir monetarinės politikos derinys. IS-LM modelio panaudojimas stabilizavimo politikoje.
11. Darbo rinka. Užimtumas. Nedarbas. Darbo užmokesčio nustatymas. Kainos nustatymas. Natūralusis nedaro lygis.
12. Darbo rinka ir bendrosios pasiūlos kreivė (AS kreivė). Visuminė pasiūla Darbo ir prekių rinkų sąryšis Pusiausvyra darbo rinkoje.
13. Visuminė paklausa. AD kreivė. Bendrosios pusiausvyros modelis: AS – AD modelis.
14. Pusiausvyra trumpuoju ir vidutiniuoju periodu. Pinigų politikos ir fiskalinės politikos įtaka trumpuoju ir vidutiniuoju periodu.
15. Infliacija. Laukiama infliacija Nedarbas.
16. Filipso kreivė.
17. Infliacijos, racionalių lūkesčių ir nedarbo sąryšis. Modifikuota Filipso kreivė.
18. Ekonominis augimas. Ekonominio augimo veiksniai.
19. Taupymas, kapitalo akumuliacija ir gamyba.
20. Lūkesčiai. Nominaliosios ir realiosios palūkanų normos.
21. IS-LM modelis suderinta su lūkesčiais. Racionalių lūkesčių samprata. Lūkesčiai, gamyba ir ekonominė politika.
22. Atvirumas prekių rinkose. Atvirumas finansų rinkose.
23. IS priklausomybė atviroje ekonomikoje.. Pusiausvyros gamyba ir prekybos balansas.
24. Gamyba, palūkanų norma ir valiutos kursas.
25. Pinigų ir fiskalinė politika atviroje ekonomikoje.
26. Valiutos kurso režimai.
27. Ekonominės politikos samprata. Jos tikslai. Neapibrėžtumas ir ekonominė politika.
28. Pinigų politika: apibendrinimas. Kokiu būdu centrinis bankas bando sukurti priimtiną infliacija trumpuoju ir vidutiniuoju periodu, bei sumažinti gamybos svyravimus trumpuoju periodu.
29. Fiskalinė politika: apibendrinimas. Fiskalinės politikos ribos. Keturios tikslinės politikos problemos.
Papildomas klausimas EKO 30. Lūkesčiai, investicijos ir vartojimas.
Papildomas klausimas FDM 31. Lūkesčiai ir finansų rinkos. Obligacijų kainos ir pajamingumas. Akcijų kainų pokyčiai.
[redaguoti] 2006 metų straipsniai analizei
Čia yra Jūsų pasirenkamų straipsnių sąrašas. Jis sudarytas taip, kad lietuviški straipsniai yra sudėtingesni teorine prasme, tuo tarpu angliški — teorine prasme mažiau sudėtingi, o neretai labiau probelminai ir reikalaujama išdėstyti savo požiūrį. Rusišką straipsnį galima rasti katedroje pas p. Danutę.
0. Tomas Ramanauskas Bankų kredito didėjimas makroekonominiu požiūriu http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2005_3/ramanauskas.pdf
1. Charles Woolfson Darbo aplinka Baltijos šalyse: problemos ir sprendimai http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2005_3/woolfson.pdf
2. Sigitas Šiaudinis Bankų atsargų rinkos veikimo dėsningumai http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2005_2/siaudinis.pdf
3. Arūnas Pocius, Laima Okunevičiūtė-Neverauskienė Ekonominio nuostolio dėl Lietuvos darbo rinkos pokyčių įvertinimas http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2005_2/pocius.pdf
4. Ramūnas Vilpišauskas Tarptautinis konkurencingumas ir Lietuvos eksporto politika http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2004_1/vilpisauskas.pdf
5. Igor Vetlov Baltijos šalių ekonomikos augimo apskaita http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2003_3/vetlov.pdf
6. „GDP: One of the Great Inventions of the 20th Century“— ,Survey of current Business, January 2000, 1-9 http://www.bea.gov/bea/articles/beawide/2000/0100od.pdf
7. Henry Chappell „Did Time Inconsistency Contribute to the Great Inflation?“ dmsweb.moore.sc.edu/chappell/Papers/CatoRevision_081401.pdf (ambicingiems)
Čia toliau apžvalginiai straipsniai iš leidinio, kurį galite rasti savo fakulteto bibliotekoje Miller Roger, Benjamin Daniel „The economics of Macro issues“, Second edition, Pearson, 2005.
8. Chapter 1. Rich Nations, Poor Nation, p.3-8.
9. Chapter 3 The Dragon and the Tigers: Economic Growth in Asia, p. 16-21.
10. Chapter 6 What’s in a Word? Plenty, If Its the „R“Word, p. 39-44.
11. Chapter 7, The Case of the Disappearing Workers, p. 45-50.
12. Chapter 10, The Problem with Inflation, p. 63-69.
13. Chapter 12, The Return of Big Government, p. 81-86.
14. Chapter 14, Tax Cuts: When They Matter, When they Don‘t, p. 94-101.
15. Chapter 16, Raising the Debt Ceiling —What’s a Few Trillion Dollars, More or Less?, p. 109-114.
16. Chapter 18, The Future of the Fed: New Economy versus Inflation Targeting, p. 123-128
17. Chapter 19, Monetary Policy and Interest Rates, p. 128-134.
18. Chapter 26, The Trade Deficit, p. 175ž182.
19. Chapter 28, The Euro: Promise and Peril, p. 188-194.
20. Холопов А, Глобализация и макроэкономическое равновесие, Мировая экономика и международные отношения б 2005б № 2б с, 15-23,
[redaguoti] Tingiems studentams
BANKŲ KREDITO DIDĖJIMAS MAKROEKONOMINIU POŽIŪRIU
Straipsnyje nagrinėjamas ryšys tarp šalies ekonomikos raidos ir bankų vykdomos aktyvios kredito politikos, taip pat vertinama grėsmė, kuri gali kilti dėl pernelyg spartaus bankų kredito didėjimo. Per visą straipsnį leitmotyvu praeina finansinio akseleratoriaus sąvoka, kurią paaiškinsiu, kad tolimesnė straipsnio analizė būtų aiškesnė. Finansinis akseleratorius reiškia, kad sumažėjus palūkanų normoms ir pagerėjus skolinimosi sąlygoms padidėja nuosavybės vertybinių popierių, žemės, nekilnojamojo turto – vertė, t. y. didėja skolininku grynoji vertė, dėl ko jiems atsiranda galimybių skolintis daugiau lėšų. Kaip pamatysite vėliau, finansinis akseleratorius sustiprina ekonominių šokų poveikius. Tam, kad neužgošt teksto esmės terminais, šios sąvokos tiesiogiai nenaudosiu, paliksiu ją kontekste. Straipsnyje aprašomos priežastys kurios sąlygojo kredito bumą Lietuvoje. Paklausos augimas. Paskolų paklausa ypač padidėjo dėl sparčios šalies ūkio plėtros. Lietuvos ekonomika palyginti greitai atsigavo po 1998 metų Rusijos finansų krizės: jau 2001 metais šalies BVP staigiai padidėjo, nuosekliai gerėjo įmonių pelningumo rodikliai, eksportas buvo gana sėkmingai perorientotas i Vakarų rinkas, 2002 metais labai sumažėjo nedarbas. Gerėjant ekonominiai padėčiai, didėjo paskolų verslui ir gyventojams paklausa, mažėjo kredito rizika. Pasiūlos augimas. Lietuvos bankai, taip pat užsienio bankai, kurie domėjosi Lietuvos rinka, teigiamai įvertino šalies ūkio gyvybingumą ir atsparumą nepalankiems ekonominiams šokams; palūkanų normų mažėjimas pagrindinėse pasaulio finasų rinkose ir euro zonos šalių ekonomikos plėtros lėtėjimas skatino ES narių senbuvių bankus geriau išnaudoti verslo galimybes Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Susiklostė palanki situacija palūkanų normų mažėjimui. Nuo 2000 m. iki 2005 m. ji sumažėjo nuo 14 iki 5 procentų. Tokį ženklų palūkanų normos sumažėjimą Lietuvoje sąlygojo: 1. Bankų konkurencija 2. Lietuvos vyriausybės griežtesnė finansų politika po Rusijos finansų krizės 3. Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normų mažinimas (nuo 11% 2000 iki 6% 2002) 4. Mokesčių reforma: Vyriausybė parengė įstatymus, kurie paskatino įmones skolintis lėšų investavimui bankose, o ne naudoti savas; fiziniams asmenims buvo priimtas daug diskusijų sukėlęs būsto palūkanų lengvatų įstatymas. Pastarasis paskatino būsto kainų augimą. Jau nuo 2003 bankų kredito didėjimas tampa vis labiau savaiminis, t. y. aktyviai kredituojant būsto įsigijimą, iš dalies buvo skatinamas nekilnojamojo turto kainų kilimas, o lūkesčiai, kad ateity kainos tebekils, didino būsto paskolų apimtį. Toliau straipsnyje yra nagrinėjamas svarbus verslo ciklo ir kredito ciklo sąryšys. Verslo ciklas – Nubrėžti ant lentos, pažymėt finansinio akseleratoriaus įtaką. Kredito ciklas – Ciklą sudaro keli etapai, bet tam kad pagaut esmę, manau, pakanka pirmo ir paskutioniojo- 1. Didėja investicijų paklausa ir investicijos <...> 10. Mažėja investicijos ir vartojimo išlaidos. Ant lentos parodyti kokį poveikį verslo ciklui turi kredito ciklas. Išvados. Verslo ir kredito ciklų sąryšį galima pervadinti kaip „sąryšis tarp bankų kredito didėjimo ir ekonomikos augimo“. Tačiau kredito ciklas yra pakankamai naujas Lietuvos ekonomikos reiškinys, todėl kolkas nėra pakankamai duomenų kad įžvelgti kaip jis sąveikauja su verslo ciklu. Bet autorius panagrinėjęs statistiką ižvelgia tokį dėsningumą – “didėjant bankų paskolų portfelio ir BVP santykiui, spartėja ir ekonomikos augimas” Iššifravus, tai reikštų jog dėl aktyvios bankų kredito politikos padidėjusi vidaus paklausa spartino ekonomikos augimą, o tolesnė ekonomikos augimo perspektyva skatino investicijas ir skolinimąsi. Paskutiniuose skyriuose nagrinėjama potenciali bankų kredito bumo grėsmė, siūlomos įvairios prevencinės priemonės. Autorius remiasi mokslininkų tyrinėjimais, kurie parodė, jog kredito bumas dažniausiai pamažu nuslopsta, bet kartais gali sukelti finansų ir valiutos krizę, trumpalaikę ekonomikos recesiją. Natūralu, kad nuo šios krizės labiausiai nukenčia ekonominė veikla susijusi su nekilnojamuoju turtu. Čia derėtų atkreipti dėmesį, jog didžioji dalis už paskolas įkeisto turto yra nekilnojamasis turtas, taigi bankų balanso kokybė labai priklauso nuo nekilnojamojo turto raidos. Bankų aktyvi kreditavimo politika, ekonomikos veikėjų lūkesčiai, spekuliacijos nekilnojamojo turto rinkoje bei finansinis akseleratorius kartu pūčia niklnojamojo turto „burbulą“. Savo straipsnyje autorius pateikia tyrimų rezultatus, kurie rodo, jog nekilnojamojo turto „burbului“ sprogus, kainų kritimas galėtų paralyžiuoti efektyvią bankų veiklą. Remdamasis išsivisčiusių šalių duomenymis autorius apskaičiavo, kad per 4 metus nuo „burbulo“ sprogimo kainos vidutiniškai sumažėdavo trečdaliu, o BVP vidutiniškai sumažėja 8 procentais. Apie Lietuvos bankų kredito didėjimo tendencijas autorius rašo gan atsargiai, nes labai sunku prognozuot bankų kredito didėjimo tempus, neapibrėžtumas daugiausia atsiranda dėl išorės šoko faktorio. Kaip antai naftos kainų padidėjimas, ar staigus nekilnojamojo turto kanių mažėjimas užsienyje. Bet išsako pozicija jog jei įsivyraus ekonomikos veikėjų lūkesčiai, kad nekilnojamojo turto kaina vidutinės trukmės laikotarpiu nebekils, tai tikėtina, kad paskolų gyventojams didėjimo tempas gerokai sulėtės. Remdamasis įvairiais tyrimais autorius teigia, kad bankų kredito didėjimas Lietuvoje yra pernelyg spartus, tai kelia grėsmę finansiniam bei ekonominiam stabilumui šalyje. Akivaizdu jog sparčiai didėjant privataus sektoriaus įsiskolinimui, kitoms sąlygoms nesikeičiant, neišvengiamai didėja ūkio subjektų pažeidžiamumas ir jautrumas ekonominiams šokams, taip pat didėja krizės tikimybė. Siūlomas įvairių priemonių paketas kredito bumui slopinti. Keletas jų: 1. Mokestinių lengvatų panaikinimas 2. Privalomųjų atsargų keitimas 3. Užstato sąlygų griežtinimas 4. Bankų skelbiamai informacijai keliamų reikalavimų didinimas 5. Kreditų limitų nustaymas Reziumė. Vis dėlto bankų kredito didėjimas skatina didelį nekilnojamojo ir kito finansinio turto kainų kilimą, o tai leidžia teigti, kad šalies bankų kredito didėjimo teigiamas poveikis ekonomikos augimui ilgu laikotarpiu tikriausiai būtų didesnis, jei jo tempas būtų lėtesnis. Vadinasi, vykdydama apdairią ekonominę politiką, vyriausybė gali padėti privačiam sektoriui pasiekti socialiniu ir ekonominiu požiūriu geriausią įsiskolinimo lygį, labiausiai skatinantį ekonomikos augimą vidutinės trukmės ir ilgu laikotarpiu.
BANKŲ ATSARGŲ RINKOS VEIKIMO DĖSNINGUMAI
Pinigų politikos operacinės sistemos pasirinkimas glaudžiai susijęs su šalies bankų atsargų rinkos, kaip tiesioginio pinigų politikos priemonių poveikio srities ir pirmosios pinigų politikos poveikio mechanizmo grandies, dėsningumais bei ypatybėmis. Nagrinėjamame straipsnyje keliami du pagrindiniai tikslai: pirma, išsamiau aptarti šiuolaikinės bankų atsargų rinkos sąvokas ir jos veikimo dėsningumus, nes jie yra labai svarbūs nagrinėjant Lietuvos ir kitų šalių centrinių bankų (CB) pinigų politikos priemonių pasirinkimą ir taikymo patirtį; antra, įvertinti Lietuvos valiutų valdybos operacinės sistemos pakeitimų, įgyvendintų 2004 m. kovą– 2005 m. sausį, poveikį šalies bankų atsargų rinkai. Bankų atsargos apibrėžiamos kaip bankų lėšos atsiskaitomosiose sąskaitose ir kiti indėliai iki pareikalavimo, vietos valiuta laikomi CB. Lietuvos bankas pinigų politikos operacijas atlieka tik su kredito įstaigomis, kurioms taiko privalomųjų atsargų reikalavimus. Kol kas jie taikomi Lietuvoje įsteigtiems komerciniams bankams ir užsienio bankų filialams. Kad bankų atsargų rinka tinkamai priimtų ir perduotų ūkiui CB siunčiamus pinigų politikos signalus, taikydamas pinigų politikos priemones, CB turi derinti bankų atsargų pasiūlą ir paklausą. Tai vadinama bankų sistemos likvidumo valdymu. Operatyviai suderinti bankų atsargų pasiūlą ir paklausą gali tik CB – pinigų išleidimo monopolistas. Bankų atsargų paklausos veiksnių skiriamos 3 grupės: darbinių atsargų paklausos veiksniai, privalomųjų atsargų paklausos veiksniai ir atsargų pertekliaus veiksniai. Darbinės atsargos bankams reikalingos užtikrinti atsikaitymus su klientais ir išvengti skolinimosi rinkoje arba iš CB už didesnes, nei įprasta rinkoje, palūkanas. Paprastai sutariama, kad darbinių atsargų paklausa yra labai nelanksti jų alternatyviųjų sąnaudų – trumpalaikių palūkanų normų atžvilgiu. Net mažiausias darbinių atsargų trūkumas sukeltų staigų ir didelį tokių palūkanų normų padidėjimą. Bankai privalomąsias atsargas turi laikyti atsargų vidurkio per nustatytą jų laikymo laikotarpį būdu ir jas naudoti atsiskaitymams. Vienas iš bankų atsargų pertekliaus paklausą lemiančių veiksnių yra bankų atsargų alternatyviosios sąnaudos (kuo 1 nakties palūkanų vidurkis rinkoje yra mažesnis, tuo pigiau bankams kainuoja atsargų perteklius, kuris padeda išvengti rizikos neįvykdyti atsiskaitymų ar privalomųjų atsargų reikalavimo). Yra galimos trys bankų likvidumo pozicijos. Tai likvidumo trūkumas, likvidumo perteklius ir subalansuota pozicija. Likvidumo pozicija rodo, ar CB prieš prasidedant prognozuojamam laikotarpiui turėjo suderinti bankų atsargų pasiūlą su paklausa terminuotomis pinigų politikos operacijomis; jeigu taip – ar CB šiomis operacijomis padidino, ar sumažino bankų atsargų pasiūlą. Subalansuota pozicija būdinga valiutų valdybos modelius (VVM) taikančioms šalims ir yra dažnas reiškinys esant fiksuotam valiutos kursui, nes CB grynasis užsienio turtas yra pagrindinis atsargų pasiūlos veiksnys, o terminuotų pinigų politikos operacijų CB paprastai neatlieka arba jų reikšmė yra maža. Straipsnyje teigiama, kad bankai, valdydami savo likvidumą rinkoje, dažniausiai pasirenka skolinimo 1 nakčiai sandorius. Tarpbankines 1 nakties palūkanas pirmiausia lemia bankų atsargų pasiūlos ir paklausos santykis, o palūkanų pasikeitimo lūkesčiai jas veikia gerokai mažiau nei ilgesnių terminų palūkanas. Taigi CB, keisdamas atsargų pasiūlą, gali tiesiogiai reguliuoti 1 nakties palūkanų normą. Dėl šių priežasčių 1 nakties palūkanos laikomos bankų atsargų kaina ir pinigų politikos poveikio bankų atsargų rinkoje rodikliu. Trijų iš keturių žinomiausių VVM taikančių šalių (Estijos, Lietuvos ir Bulgarijos) CB, tobulindami bankų sistemų likvidumo valdymą ir atsižvelgdami į didėjančią savo šalių bankų tarptautinę integraciją, per paskutinius 10 metų panaikino bazinės valiutos supirkimo iš bankų ir pardavimo jiems kursų skirtumus. Tai akivaizdžiai sumažino vietos valiutos trumpalaikių palūkanų normų svyravimus. Nagrinėjamu laikotarpiu šalies, valiutos ir bankų kredito rizika neturėjo reikšmingos įtakos Lietuvos 1 nakties palūkanų svyravimams. Akivaizdu, kad panaikinus bazinės valiutos supirkimo ir pardavimo kursų skirtumą, sumažėjo šalies valiutos 1 nakties palūkanų nukrypimai nuo bazinių palūkanų. Lietuvos bankui praplėtus valiutos keitimo „langą“, bankų galimybės veiksmingiau išnaudoti ir plėtoti tarpbankinės vidaus rinkos jungtį su tarptautine euro rinka tapo beveik tokios, kokios bus Lietuvoje įvedus eurą. Tai padės Lietuvos bankams geriau pasiruošti valdyti likvidumą naujomis sąlygomis. Dabartinių euro zonos narių patirtis akivaizdžiai rodo, kad tarptautinė euro rinka šalies bankams bus labai svarbi derinant atsargų pasiūlą ir paklausą.
